Is salos isvykom ryte, apie 10val.  ir jau po geru 2val. klausinejom vietiniu autobusu firmeliu, kaip pasiekti pora miesteliu (100 ir 170km siauriau).. Zodziu, buvom arba per velai, arba per anksti ir ne i viena is ju autobuso iki velaus vakaro nebuvo..  Viena moterele pasiule vaziuoti iki miestelio Endau, kur turetume pagauti autobusa i Pekan – ten mums ir reikejo..

Belukuriuodami stoty paragavom kazkokiu egzotiniu vaisiu.. nupirkau keliu rusiu net pavadinimu neklauses..  vaisiai labai skanus, veliau gal foto padarysim ir idesim.. o ir kainos teisingos.. kilogramas apie pora litu.

Autobusas iki Endau primine vaikystes keliones i kaima… varganas autobusiukas, tvanku, bilietus parduoda ir po kiek laik o patikrina viduje esantis vaikinukas..  Atvaziave i tarpini miesteli kiek issigandom, nes jokios normalios stoties cia nebuvo.. kazkokia aikstele transportui sustoti ir tiek.. vietiniai angliskai beveik nekalba, tad ir issiaiskinti kada kitas autobusas sunkiai sekesi.. Galiausiai pabludineje po miesteli grizom i “stoti” ir vel pradejom klausineti, si karta sekmingiau..   uz valandos buvo pazadetas autobusas i Pekan.. Juhu!

Siaip, dar reiketu pamineti, kad vietiniai gyventojai labai pagarbiai elgiasi su vyresnio amziaus zmonem.. padeda ikelti manta, ilipti ar islipti.. saunuliai tokie..

Pekan planavom kiek pasikulturinti.. muziejus, mecetes ir tt.. bet, kad jau taip su vietiniu transportu gavos, tai atvykom, kai viskas uzdaryta, o isvaziavom anksti, tad be vakarinio pasivaiksciojimo po miesta ir vaizdo pro autobuso langa nieko daug nematem